1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Elžbieta ir jos sesuo daugiausia laiko leido atokiau nuo Londono – gyveno Vindzoro pilyje. Iš ten 1940 m. keturiolikmetė Elžbieta pasakė pirmąją Anglijos gyventojams transliuotą kalbą, kuria ramino evakuotus ir nuo savo šeimų atskirtus Didžiosios Britanijos vaikus. Pademonstravusi tvirtą, ramią ir viltingą laikyseną, Elžbieta netrukus pradėjo eiti kitas viešąsias pareigas ir pratintis ateityje perimti sostą.
1951 m. vasarą Elžbietos tėvo karaliaus Jurgio VI sveikata ėmė akivaizdžiai prastėti. Jau tuo metu Elžbieta buvo perėmusi dalį tėvo pareigų, dalyvaudavo viešuose renginiuose vietoje karaliaus. Po pusmečio, 1952 m. vasarį, karalius Jurgis VI mirė ir 25-erių Elžbieta užėmė jo vietą – tapo septynių nepriklausomų Tautų Sandraugos šalių (Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos, Pakistano ir Ceilono) karaliene. Oficiali Elžbietos II karūnavimo ceremonija įvyko 1953 m. birželio 2 d., prabėgus daugiau nei vieneriems metams po Jurgio VI mirties. Karūnacija buvo nukelta laikantis senos tradicijos, leidžiančios iškilmes atidėti dėl gedulo ir ceremonijai planuoti reikiamo laiko. Šventės vyko visose Tautų Sandraugos valstybėse, šiai progai buvo išleistas ir atminimo medalis. Elžbietos II karūnacija buvo transliuojama per televiziją, nors iki tol tai nebūdavo įmanoma arba leidžiama. Skaičiuojama, jog 27 milijonai britų stebėjo šį istorinį įvykį.
Elžbietos II karaliavimas pasižymi išskirtiniu ilgaamžiškumu ir gausybe jubiliejų. Per 70 valdymo metų Elžbietai II teko susidurti su kardinaliais politiniais ir socialiniais pokyčiais, teko performuoti konstitucinės monarchijos vaidmenį modernioje visuomenėje. Karalienės Elžbietos II valdymas perkopė sidabrinį, auksinį, deimantinį jubiliejus, 2015 m. Elžbieta II tapo ilgiausiai britų istorijoje valdančia monarche. 2022-ieji žymėjo dar vieną neeilinę Elžbietos II karaliavimo sukaktį – platininį 70-mečio jubiliejų, pirmą tokį Didžiosios Britanijos istorijoje. Eidama 97-uosius metus Jos Didenybė Elžbieta II mirė Balmoralo pilyje 2022 m. rugsėjo 8 d.
Monarchės portretas vaizduotas ant Didžiosios Britanijos ir Sandraugos monetų buvo keistas keletą kartų. Skirtingais monarchės valdymo laikotarpiais buvo sukurti šeši karalienės Elžbietos II portreto atvaizdai.
- 1953 m. pasirodęs pirmasis karalienės portretas, sukurtas skulptorės Merės Gillick ir žymintis Elžbietos II valdymo eros pradžią. Šiame averse karalienė pavaizduota jaunatviška bei optimistiška ir, kaip įprasta tokiems portretams, pasisukusi veidu į dešinę pusę. Karalienės galvą puošia laurų vainikas, ties pakaušiu surištas kaspinu.
- Antrasis portretas 1968 m. Arnoldo Machino sukurtas ir išleistas Jos Didenybės portretas. Šiame atvaizde karalienė dėvi tiarą, kurią buvo gavusi 1947 m. vestuvių proga iš savo močiutės, jos plaukai lengvai banguoti, pečius dengia laisvai krintantis audinys.
- Trečiasis portretas 1985 m. Rafaelio Makloufo sukurtas Elžbietos II portretas. Šiame portrete karalienė pavaizduota dėvinti Karaliaus Jurgio IV valstybinę diademą, auskarus ir vėrinį.
- Ketvirtasis Jos Didenybės portretas, 1998 m. sukurtas Iano Rank-Broadlio. Portrete perteiktas brandesnis karalienės atvaizdas, ji vaizduojama dėvinti karalienės Marijos, Elžbietos II močiutės, perlų auskarus ir tiarą.
- Penktasis Jody Clarko sukurtas karalienės portretas, išleistas 2015 m., karalienei viršijus ilgiausiai Didžiąją Britaniją valdančios monarchės rekordą. Šiame atvaizde Jos Didenybė vėl vaizduojama dėvinti Karaliaus Jurgio IV valstybinę diademą ir seginti perlų auskarus.
2022 metais „Samlerhuset“ įmonių grupės išleistame platininio sovereno averse pavaizduoti du Elžbietos II portretai, žvelgiantys vienas į kitą. Viename portrete įamžintas jaunos karalienės atvaizdas, kitame – 70-ąsias valdymo metines mininčios monarchės atvaizdas. Šis dizainas simbolizuoja sau lygių neturinčią ilgametę karalienės Elžbietos II valdymo erą.
