Trijų popiežių metai Bažnyčios istorijoje nėra neįprastas reiškinys. Iki XX a. taip nutiko trylika kartų, o sykį, 1276 m., per metus pasikeitė net keturi popiežiai. Vis dėlto moderniojoje istorijoje to nepasitaikė daugiau nei tris šimtus metų, ir auštant 1978 m. sausio 1 d. niekas nenutuokė, kad tie metai bus ypatingi.
1978 m. aštuoniasdešimtmetis popiežius Paulius VI (tikr. Džiovanis Batista Montinis) pontifiku tarnavo jau penkioliktus metus. Pontifikas pasižymėjo kaip pažangus reformatorius, sustiprinęs tarpreliginius ryšius su protestantais ir stačiatikiais. Vos tapęs popiežiumi jis panaikino pirmtakų puoselėtas pompastiškas ceremonijas. Paulius VI tikėjo jaunesne Bažnyčia, todėl ragino vyskupus ir kardinolus, sulaukusius atitinkamai 75 ir 80 metų, pasitraukti iš pareigų, užleidžiant vietą jaunesniems šventikams. Artėjant paties pontifiko aštuoniasdešimtmečiui pasigirdo klausimų, ar popiežius taip pat užleis savo vietą jaunesniam, bet Paulius VI pareiškė, kad tokios atsakingos pozicijos nevalia apleisti savavališkai. Tačiau 1978 m. jo sveikata suprastėjo, popiežiui vis dažniau prireikdavo pagalbos kvėpuojant. Paulius VI nutarė pailsėti popiežių vasarnamyje. Ten ir mirė sekmadienį, rugpjūčio 6 d., spėjęs sudalyvauti vakarinėse Mišiose.
Pontifiko mirtis sukvietė į Vatikaną kardinolus – reikėjo išrinkti naują Bažnyčios vadovą. Konklava prasidėjo rugpjūčio 25 d. Vatikane ir Romoje jau iš anksto sklandė spėlionės, kas Apaštalų Soste pakeis Paulių VI. Be ryškiausių pretendentų, žmonių lūpose vis dažniau pasigirsdavo kardinolo Albino Lučianio vardas. Jis pats save laikė trečiaeiliu kandidatu ir net žadėjo atsisakyti šių pareigų, jei būtų išrinktas. Paprasto mūrininko iš Šiaurės Italijos sūnus pasižymėjo kuklumu ir nuosaikumu. Atvykęs pasimelsti prie mirusio Pauliaus VI karsto jis, net būdamas kardinolu, nesiveržė priekin, užleisdamas vietą kitiems tikintiesiems. 1978 m. rugpjūčio konklavoje prireikė keturių balsavimų, kol Vatikane pasirodė balti dūmai – ženklas, kad išrinktas naujas popiežius. Tačiau žmonės, susirinkę Šv. Petro aikštėje, pasimetė, mat netrukus dangun ėmė kilti juodi dūmai. Sąmyšį išsklaidė pasigirdęs pranešimas: „Habemus Papam“ (liet. Turime popiežių). Netrukus Šv. Petro bazilikos balkone pasirodė naujasis pontifikas – Albinas Lučianis, pirmtakų garbei pasirinkęs Jono Pauliaus I vardą. Pasakojama, kad kardinolas naujas pareigas priėmė nenoriai, net prasitarė Bažnyčiai vadovausiąs neilgai.
Šie Jono Pauliaus I žodžiai pasirodė pranašiški. Praėjus vos 33 dienoms popiežius buvo rastas negyvas lovoje su atversta knyga. Pontifiko mirtis buvo staigi ir netikėta, o su ja kardinolus vėl prislėgė rūpesčiai – reikėjo išrinkti naują popiežių. Pageidautina jauną ir sveiką. Pirmą 1978 m. spalio konklavos dieną kardinolams nepavyko susitarti. Ieškant išeities iš susidariusios padėties dalies susirinkusiųjų akys nukrypo į lenką Karolį Voitylą – gana jauną, charizmatišką, energingą ir iš pažiūros sveiką kardinolą. Šis taip pat nesitikėjo būsiąs išrinktas, bet spalio 16 d. iš Šv. Petro bazilikos balkono nuskambėjo jo vardas. Apačioje susirinkę tikintieji nustėro – tai buvo pirmas ne italas popiežius per daugiau nei keturis šimtus metų. Naujasis pontifikas, pagerbdamas trumpai pareigas ėjusį pirmtaką, pasirinko Jono Pauliaus II vardą. Žengęs į bazilikos balkoną jis kreipėsi į tikinčiuosius gražia italų kalba ir iš karto palenkė jų širdis.
Istorija parodė, kad kardinolai, išrinkdami Joną Paulių II, nesuklydo. Šilumą ir geraširdiškumą spinduliavusiam pontifikui buvo lemta Apaštalų Soste sėdėti daugiau nei dvidešimt metų. Per tą laiką jis apkeliavo net 129 valstybes, tarp jų ir Lietuvą, skleisdamas Dievo žodį ir megzdamas tarpreliginį dialogą. Jonui Pauliui II 2005 m. mirus pontifiko gedėjo visas pasaulis.
Popiežiai Lietuvoje
Prieš 25-erius metus, 1993 m., rugsėjį, Lietuvoje lankėsi Jonas Paulius II. Tai buvo pirmasis Šventojo Tėvo apsilankymas buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje. Ši žinia apskriejo pasaulį ir parodė popiežiaus paramą Lietuvos žmonėms. „Lietuva – tyli liudininkė karštos meilės religijos laisvei, kuri, kaip ne kartą pabrėžiau, yra visų kitų žmogiškų ir visuomeninių laisvių pagrindas“, – 1993 m. pabučiavęs Lietuvos žemę kalbėjo Jonas Paulius II. Apaštališkos kelionės metu Jonas Paulius II aplankė Vilnių, Kauną, Kryžių kalną ir Šiluvą. Išvykęs iš Lietuvos jis susitiko su žmonėmis Latvijoje ir Estijoje.
Prabėgus 25 metams po Šv. Jono Pauliaus II apsilankymo mūsų krašte, kai švenčiame Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos metus ir minime Valstybės atkūrimo šimtmetį, šventojo Petro įpėdinis vėl žengė Lietuvos žeme. Šį rudenį, rugsėjo 22-23 d. popiežius Pranciškus atvyko į Lietuvą ir lankėsi dviejuose šalies miestuose, Vilniuje ir Kaune. Popiežiaus Pranciškaus vizitas buvo dvejopas – ganytojiškas ir valstybinis. Pagal sudarytą darbotvarkę Lietuvoje per dvi dienas susitikimai su Šventuoju Tėvu vyko bent septyniose vietose, tad Lietuvoje buvo labai daug progų popiežiui susitikti su žmonėmis. Kiekvienai popiežiaus Pranciškaus vizito dienai Lietuvoje buvo numatyta ir po vieną didįjį susitikimą. Atvykęs iš Romos į Lietuvą, Šventasis Tėvas šeštadienį, rugsėjo 22 d., dalyvavo susitikime su jaunimu Vilniuje, Katedros aikštėje, o sekmadienį Kaune aukojo Šv. Mišias Santakos parke.
